Užsieniečiams vairavimo egzaminus laiko ir vertėjai

Vairavimo teorijos egzaminą užsieniečiai prašo išlaikyti už juos

Teisės aktai numato galimybę užsieniečiams gauti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, jeigu jis turi savo šalies vairuotojo pažymėjimą ir Lietuvoje išlaiko teorijos egzaminą.

Paaiškėjo, kad kai kurie užsieniečiai linkę gudrauti. Tingėdami mokytis Kelių eismo taisyklių, jie ieško specialistų, kurie ne tik išverstų egzamino užduotis, bet ir jas teisingai išspręstų.

Valstybės įmonės “Regitra“ egzaminų metodikos skyriaus vyresnysis specialistas Algimantas Tarabilda negalėjo pasakyti, kiek tiksliai užsieniečių per metus laiko egzaminą mūsų šalyje, nes tokia statistika nėra fiksuojama. Anot jo, tai tikrai nėra masinis reiškinys.

Bene dažniausiai lietuviško vairuotojo pažymėjimo prireikia turkams, kinams, nemažai teorijos egzaminą laikyti atvyksta pakistaniečių, kurie puikiai supranta angliškai, pasitaiko ir korėjiečių.

Ieško lengvesnių kelių

“Atvykus į svečią šalį reikia prisitaikyti prie jos įstatymų, gauti vairuotojo pažymėjimą. Su kitos šalies pažymėjimu juk nepavažinėsi“, – pasakojo A.Tarabilda.

Jis neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai mėginama sukčiauti, o į egzaminą atsivedama ir draugų, kurie nori pagelbėti ir ne tik vertėjaudami. Pasak A.Tarabildos, vieni žmonės ieško lengvesnių kelių, kaip gauti vairuotojo pažymėjimą, kiti tiesiog perpranta lietuviškas Kelių eismo taisykles.

“Yra vienas psichologinis momentas – egzaminuotojas stovi šalia. Žinoma, 100 proc. garantijos, kad nesukčiaus, tikrai nėra, tačiau ne pirmą dieną egzaminuojame ir puikiai matyti, kada mėginama gudrauti. Tai pajuntame ir iš tam tikrų frazių“, – įsitikinęs A.Tarabilda.

Nors daugelis užsieniečių teorijos egzaminą laikyti atvyksta su vertėju, išversti egzamino užduotis padeda ir patys “Regitros“ darbuotojai, mokantys anglų kalbą.

“Kol kas pateikiame klausimus tik lietuvių ir rusų kalba, nes nemažai Lietuvos piliečių egzaminą laiko pastarąja kalba. Kol kas yra taip, vėliau planuojame užduotis rengti ir angliškai“, – planus dėstė A.Tarabilda.

Teorijos egzaminas užsienyje vyksta panašia tvarka kaip ir pas mus, tik ten dažniausiai būna įgarsinti klausimai, pateikiami populiariausiomis užsienio kalbomis – anglų, vokiečių, prancūzų ar kitomis. Teorijos egzaminą Lietuvoje užsieniečiai su vertėju laiko tiek pat laiko, kiek ir lietuviai. Jeigu atvykęs į Lietuvą užsienietis visai neturi pažymėjimo, praktikos egzamine taip pat dalyvauja vertėjas.

Sukčiautojus perkanda

Sostinėje įsikūrę vertimų biurų atstovai tikino nepamenantys, kad į juos būtų kreipęsis užsienietis ir prašytų pagelbėti per teorijos žinių egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti.

Keliuose vertimų biuruose Kaune yra apsilankę užsieniečių. Daugiausia – svečių iš Rytų šalių, nes laikinojoje sostinėje nemažai jų studijuoja pagal mainų programas. “Tačiau dažniausiai viskas pasibaigdavo tik kalbomis. Jie susirasdavo kitų būdų, kaip išsilaikyti egzaminą, ir mūsų paslaugų atsisakydavo“, – pasakojo viena Kauno vertėja.

Kito vertimų biuro darbuotoja prisiminė atvejį, kai į juos kreipėsi palestinietis su prašymu egzaminą ne tik išversti, bet ir už jį išspręsti užduotis. Vertimų biuras esą atsisakė pagelbėti.

Pasak vertimų biurų darbuotojų, dažniausiai egzaminą prašoma išversti į anglų kalbą, tačiau pasitaiko atvejų, kai teiraujamasi turkų, kinų ar skandinavų kalbų specialistų. Pastarųjų vertimų paslaugos brangesnės, mat tokių vertėjų biuruose mažiau.

Kaune vertėjų įkainiai svyruoja nuo 120 litų, Vilniuje – nuo 80 iki 150 litų. Vis dėlto dažnas vertimų biuras teigė, atsisakantis pagelbėti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą norintiems gauti užsieniečiams. Vertėjai sugaišta nemažai laiko, o neretai sulaukiama ir įkyrių prašymų atsakyti į egzamino užduočių klausimus.

Kam prireikia pažymėjimų?

Teorijos ir praktikos egzaminus gali laikyti tik nuolat Lietuvoje gyvenantys, deklaravę savo gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, asmenys.

Vadovaujantis teisės aktais, nuolat gyvenančiu asmeniu laikomas asmuo, kuris Lietuvoje praleidžia bent 185 dienas per metus.

Nuolat Lietuvoje gyvenančiu asmeniu taip pat laikomas studentas (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės), kuris studijuoja čia mažiausiai 6 mėnesius.

Vytenis Radžiūnas

DIENA.lt