Neblaivūs vairuotojai gali prarasti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonę

Dažnam automobilio vairuotojui teko aiškintis dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų: vieni bausti už greičio viršijimą, kiti išgėrę sėdo prie vairo arba, nepranešę policijai, pasitraukė iš autoįvykio vietos. Apie administracinių teisės pažeidimų bylas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų kalbamės su Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėju Alenu Piesliaku.

– Kada nedrausmingą vairuotoją baudžia policija, o kada – teismas?

– Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK). Administracinės teisės pažeidimai yra įvairaus pavojingumo, o bylas dėl pačių pavojingiausių ir sunkiausių pažeidimų nagrinėja teismas. Teismas paprastai nagrinėja bylas dėl tokių pažeidimų, už kuriuos sankcijose numatyta arešto, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ar turto konfiskavimo nuobaudos. Tai susiję su bendraisiais teisės principais, kad bausmes, susijusias su laisvės atėmimu ar svetimos nuosavybės paėmimu, gali skirti tik teismas.

– Už automobilio vairavimą neblaiviam numatomas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Ar ši sankcija taikoma visuomet, ar yra išimčių?

– Už vairavimą esant lengvai apsvaigus baudžiama bauda nuo 1 iki 1,5 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 1 m. 6 mėn., o vairavimas esant apysunkiai ar sunkiai apsvaigus užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 iki 3 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Paprastai teismas skiria nuobaudas šios sankcijos ribose.

ATPK 301 str. numato galimybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei traukiamo atsakomybėn asmens asmenybę, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau teismų praktika yra tokia, kad padarius pačius pavojingiausius pažeidimus ši įstatymo nuostata netaikoma. Sunki finansinė padėtis, gresianti bedarbystė ar gausi šeima nėra motyvai, dėl kurių teisė vairuoti transporto priemonę gali būti neatimta. Todėl teisę vairuoti praranda ir taksistai, ir autobusų bei vilkikų vairuotojai, kuriems vairavimas yra pragyvenimo šaltinis.

– Kuriais duomenimis vadovaujasi teismai: ar alkotesterio parodymais, ar pažymomis iš gydymo įstaigų dėl alkoholio kiekio kraujyje?

– Teismas vadovaujasi visais duomenimis, kuriais remdamasis gali padaryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą. Retoje byloje būna pažymos iš gydymo įstaigų apie alkoholio kiekį kraujyje. Dažniausiai bylose būna alkotesterio kvitas ir, jei byloje yra alkotesterio patikros pažyma, išlaikyti Vyriausybės nutarime numatyti reikalavimai, teismas priima alkotesterio parodymus kaip įrodymą. Tačiau vairuotojai turi atsiminti, kad, nesutikdami su alkotesterio parodymais, per 1 val. jie turi kreiptis į gydymo įstaigą dėl pažymos apie alkoholio kiekį, gavimo. Vykstant į gydymo įstaigą reikia su savimi turėti asmens dokumentą.

– Neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis dažniausiai nutempiamas į saugojimo aikštelę. Kada pažeidėjas turi teisę jį atsiimti?

– Laikinas nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo turėtų būti taikoma tais atvejais, kai pasirūpinti transporto priemone nėra kam (girtas vairuotojas važiuoja automobiliu vienas). Jeigu kartu su neblaiviu vairuotoju važiuoja kitas blaivus ir teisę vairuoti transporto priemonę turtintis asmuo, vežti automobilį į saugojimo aikštelę nėra būtina. Jei automobilis atsidūrė saugojimo aikštelėje, jį savininkas gali pasiimti bet kada, o girtas jį vairavęs asmuo – iš karto po to, kai išsiblaivė.

– Neblaivūs ir dėl šios priežasties jau praradę teisę vairuoti asmenys baudžiami itin griežtai – teismas turi konfiskuoti jų automobilį. Jeigu toks asmuo pasiima tėvo ar draugų mašiną šiems net nežinant – ar tokiu atveju irgi bus konfiskuota transporto priemonė?

– Transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas tik už labiausiai pavojingus, pakartotinai padarytus pažeidimus, tokius, kaip pakartotinis vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, pavojingas ar chuliganiškas vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę, esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Įstatymas numato pareigą teismui konfiskuoti transporto priemonę, nesuteikiant teisės svarstyti galimo šios nuobaudos netaikymo. Transporto priemonė gali priklausyti šeimos nariams, pašaliniams asmenims, darbdaviui ar bankui, šiuo metu tai neturi jokios reikšmės.

Tačiau prieš kelerius metus vieno rajono apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar tokios ATPK nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau ši byla Konstituciniame Teisme dar nėra išnagrinėta. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas sprendžia, ar iš automobilio savininkės konfiskuoti jos automobilį: moteris mašiną atidavė meistrui remontuoti, o šis, anksčiau jau praradęs teisę vairuoti už vairavimą neblaiviam, savavališkai pasiėmė automobilį ir jį vairavo girtas.

http://www.siluteszinios.lt