Už kyšio davimą pareigūnams gręsia tūkstantinės baudos ar net įkalinimas iki dvejų metų

Pagaunama vis daugiau kyšio siūlytojų

Kyšį davusiems vairuotojams dažniausiai skiriamos piniginės baudos iki 2600 Lt. arba laisvės atėmimas, tačiau atidedant bausmės vykdymą. Reali laisvės atėmimo bausmė taikoma retai, praneša “Lietuvos žinios“.

Pirmieji pranešimai apie sučiuptus kyšio siūlytojus pasirodė prieš gerus šešerius metus. Gyventojams tai buvo keista ir neįprasta. Anksčiau viskas buvo aišku: pasiūlei, paėmė, išsisukai. Principingesnis pareigūnas siūlomų banknotų nepaimdavo, tačiau tekdavo tik atsakyti už pažeidimą. O dabar – prigriebtas atsiduri areštinėje. Tokių pranešimų apie sulaikytus kyšio siūlytojus ypač padaugėjo pastaraisiais mėnesiais. Kartais net po kelis atvejus per parą. Antai vien Šiaulių rajone per šių metų spalio mėnesį sulaikyta dešimt kyšio davėjų.

Iškart antrankiais nesurakina

Vienas didžiausių pareigūnams siūlytų kyšių buvo 1000 litų. Tiek pernai spalio mėnesį Kaišiadoryse policininkams mėgino įbrukti girtutėlis 38

Jei per eismo įvykį nukentėjo turtas ir savininko šalia nėra, apie įvykį privaloma pranešti policijai

Nepranešusiems apie eismo įvykį kai tai yra privaloma, gresia nuobaudos

Jei po eismo įvykio sužeistų nėra ir nukentėjo tik turtas, tačiau nenukentėjusio šalia nėra, apie įvykį būtina pranešti policijai numeriu 112. Priešingu atveju gresia piniginės baudos ir teisės vairuoti atėmimas.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai apie eismo įvykius, vagystes, kitas nusikalstamas veikas ar dingusius daiktus gali pranešti policijai naudodamiesi policijos elektroninių paslaugų sistema (www.epolicija.lt). Pradėjus funkcionuoti šiai sistemai, buvo pastebėta, kad pasitaiko atvejų, jog eismo dalyviai ne visada tinkamai įvertina situacijas, kai apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus reikia nedelsiant informuoti policiją.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte nustatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Norime atkreipti eismo dalyvių dėmesį į tai, kad šiuo atveju apie eismo įvykį privaloma iš karto pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir laukti tolesnių atsakingų pareigūnų nurodymų.

Neįvykdęs šių reikalavimų, vairuotojas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 dalį. Už tai vairuotojams gali būti skirta bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems

Greitį nuolat viršijantys užsienyje registruoti automobiliai bus traukiami į „juoduosius“ sąrašus

Užsieniečius už KET pažeidimus nubausti sudėtinga

Policija sudarys nuolat greitį Lietuvoje viršijančių užsienyje registruotų automobilių „juoduosius“ sąrašus ir stengsis griežčiau kontroliuoti tokių automobilių vairuotojus. Praėjusiais metais apie trečdalį greičio matuoklių užfiksuotų leistiną greitį viršijusių automobilių sudarė užsienyje registruotos transporto priemonės. Nubausti tokių automobilių savininkus labai sunku.
Greitį nuolat viršijantys užsieniečiai bus traukiami į „juoduosius“ sąrašus. Tačiau Seimo nario Petro Gražulio pavyzdys parodė, kad neretai tokius automobilius vairuoja Lietuvos piliečiai, kuriuos identifikavus paskirti baudas būtų paprasčiau.

„Policijos pareigūnai, turėdami nuolat greitį viršijančių užsienyje registruotų automobilių numerių sąrašus, galėtų laikas nuo laiko sustabdyti tokius automobilius, priminti vairuotojams jų daromus nusižengimus, aiškintis, ar automobilį vairuoja Lietuvos gyventojas. Be to, greičio matuoklių užfiksuotas užsienyje registruotas automobilis policininkų gali būti sustabdytas ir atsitiktinai, todėl duomenų bazėse būtina kaupti visus jų nusižengimus“, – sakė susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas, pirmininkaujantis Susisiekimo ministerijos automatinių greičio matavimo prietaisų efektyvumui įvertinti komitetui.

Neblaivūs vairuotojai gali prarasti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonę

Dažnam automobilio vairuotojui teko aiškintis dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų: vieni bausti už greičio viršijimą, kiti išgėrę sėdo prie vairo arba, nepranešę policijai, pasitraukė iš autoįvykio vietos. Apie administracinių teisės pažeidimų bylas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų kalbamės su Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo teisėju Alenu Piesliaku.

– Kada nedrausmingą vairuotoją baudžia policija, o kada – teismas?

– Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK). Administracinės teisės pažeidimai yra įvairaus pavojingumo, o bylas dėl pačių pavojingiausių ir sunkiausių pažeidimų nagrinėja teismas. Teismas paprastai nagrinėja bylas dėl tokių pažeidimų, už kuriuos sankcijose numatyta arešto, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ar turto konfiskavimo nuobaudos. Tai susiję su bendraisiais teisės principais, kad bausmes, susijusias su laisvės atėmimu ar svetimos nuosavybės paėmimu, gali skirti tik teismas.

Keliaujantiems po Europą: didžiausios baudos už KET pažeidimus yra Skandinavijoje

Kol kas ne visose EU šalyse veikia bendra duomenų keitimosi apie KET pažeidėjus sistema

Kasmet, ypač prasidėjus vasaros sezonui, atostogauti į užsienį savu transportu vyksta vis daugiau Lietuvos gyventojų. Populiariausia kryptis – Vakarų Europos šalys.

Nuosavais lengvaisiais automobiliais, motociklais ar išsinuomotais kemperiais pailsėti į kaimynines šalis ar tolesnes valstybes, pavyzdžiui, prie Viduržemio jūros, susiruošusiems “Autosalono“ skaitytojams gali padėti didžiausio Europoje Vokietijos automobilininkų klubo ADAC specialistų sudaryta lentelė. Joje – nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 35-iose Senojo žemyno šalyse dydžiai.

Remiantis ADAC surinktais duomenimis, didžiausios baudos vyrauja Skandinavijoje – Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje, taip pat Estijoje. Gana brangiai eismo taisyklių pažeidimai kainuoja Ispanijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje.

Liberaliausiai į pažeidėjus žiūrima Kipre, Juodkalnijoje, Maltoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir kaimyninėje Latvijoje.

Nors vairavimas išgėrus gresia sunkiais padariniais – eismo saugumo bei žmonių gyvybių ir sveikatos prasme – nepriklausomai nuo šalies, kurioje esi, kai kurios valstybės į tokį nusižengimą žiūri kur kas atlaidžiau nei kitos.

Pavyzdžiui, Serbijoje neblaiviam vairuotojui gresia bauda nuo 45 eurų, Juodkalnijoje – nuo 60 eurų, Kipre – vos vienos darbo dienos užmokesčio dydžio bauda. O štai pasivažinėjimas išgėrus Didžiojoje Britanijoje jums atsieis iki 5 820 eurų (tiesa, leistinas maksimalus promilių skaičius čia vienas didžiausių Europoje – kartu su Airija ir Malta, – 0,8 prom). Estijoje (0,0 prom.) sėdimas prie vairo “su kvapeliu“ kainuos nuo 1 150 eurų, Švedijoje (0,2 prom.) – nuo 40 darbo dienų atlyginimo dydžio, Danijoje (0,5 prom.) – nuo pažeidėjo vieno mėnesio atlyginimo dydžio, Norvegijoje (0,2 prom.) – nuo 770 eurų, Suomijoje (0,5 prom.) – nuo 15 darbo dienų atlyginimo dydžio.

Nepagrįstai didelę baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuotojas turi teisę apskųsti

Kai kurios baudos, anot vairuotojų, jau yra nenormalios

Vairuotojai  jau pajuto kaskart vis didinamas baudas už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Nuo metų pradžios kai kurios  baudos padidėjo kelis kartus.

Tačiau nepamirškime, kad jei, jūsų nuomone, pažeidimo nepadarėte, arba gavote per didelę baudą, visada galite tokį sprendimą apskųsti. Tokį trumpą patarimą vairuotojui, gavusiam  300 Lt baudą už neveikiančią lemputę, pateikė advokatas Remigijus Jakštas:

Kiekvienas vairuotojas turi teisę skųsti bet kokį sprendimą. Net neabejoju, kad jei šis vairuotojas kreiptųsi į teismą, nuobauda būtų sumažinta arba skirtas tik įspėjimas. Nors formaliai pareigūnai šioje situacijoje yra teisūs, tačiau šis pažeidimas išties palyginti nedidelis, nebuvo sukelta ir avarinė situacija. Teismas bausmės nesušvelnintų tik tuo atveju, jeigu pareigūnai surinktų faktus ir įrodytų, kad vairuotojas KET pažeidė piktybiškai. Panašu, jog pareigūnai piktnaudžiauja savo padėtimi – jie tikrai galėjo skirti menkiausią baudą. Tačiau neseniai įsigaliojus sugriežtintoms KET taisyklėms, išties padaugėjo vairuotojų, sprendimus skundžiančių iš principo.

Kalbantiesiems telefonu vairuojant bauda didėja iki 100 – 300 Lt

Uz kalbėjimą mobiliu vairuojant bauda nuo 100 Lt iki 300 Lt

Nuo kovo 1-osios griežtinama vairuotojų atsakomybė už pažeidimus. Už kai kurių eismo taisyklių pažeidimą baudos didėja trigubai.

Telefonu plepantys vairuotojai, pasak pareigūnų, tampa dažna autoįvykių priežastimi, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

„Nemato pėsčiųjų, sustojusios transporto priemonės ir tada staigiai bando išvengti susidūrimo. Šiais atvejais dažn
iausiai aiškina: kalbėjausi telefonu arba nukrito telefonas, lenkiausi paimti“, – sako Alvydas Katkauskas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas.

Kalbantiesiems telefonu vairuojant bauda siekdavo nuo 50 iki 150 Lt. Nuo kovo 1-osios ji didėja nuo 100 iki 300 Lt. Tačiau šiuo atveju griežtinamos dar ir taisyklės.

Pasikeitė baudų už KET pažeidimus mokėjimo tvarka

Nuo metų pradžios yra galimybė sumažinti baudą  perpus ir už KET pažeidimus atsako transporto priemonės savininkas.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) atitinkamų straipsnių, susijusių su baudos už padarytus kelių eismo taisyklių (KET) ir kitus administracinius teisės pažeidimus mokėjimo tvarkos pakeitimais. Naujoji tvarka palengvins administracinių teisės pažeidimų bylų eigą, ji taps žymiai operatyvesnė ir objektyvesnė, taip pat sumažės baudos išieškojimo išlaidos ir finansinė našta pažeidėjams.

Naujos baudos už KET pažeidimus, įsigaliojusios nuo sausio 1 dienos

Nuo 2011 01 01 padidėjo baudos už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebebus galima išvengti atsakomybės už automatiniais greičio matuokliais užfiksuotus pažeidimus, tačiau atsiranda galimybė eismo dalyviams, pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą, mokėti perpus mažesnę baudą.

Padidėjusios baudos

Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas ( taip pat ir draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti), vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios